Kaip išlaikyti ir pritraukti sutartininkus? DPD kurjerių istorija
3 MIN SKAITYMAS |
Venkite socialinės medijos, kuomet bendraujate su darbuotojais, pateikite kasdieninius atnaujinimus ir patikrinkite informacijos pasiekiamumą
Praėjusią savaitę, 70% visų pranešimų, sukurtų naudojant vidinės komunikacijos priemonę GuavaHR, buvo susiję su COVID-19. Bendravimas krizių metu – ieško vietos: krizinė situacija privertė įmones eksperimentuoti tiek su SMS, tiek su socialine medija. Kol kelios didelės įmonės sukūrė komunikacijos komandą, kad dalintusi informacija apie ekstremalias situacijas su darbuotojais, žmogiškųjų išteklių vadovas yra atsakingas už krizių komunikaciją kas penktoje Estijos įmonėje, rodo GuavaHR apklausa.
Kadangi padėtis, kuriai reikia specialių priemonių, greičiausiai dar nesumažės, pagrindiniai krizių valdymo personalo uždaviniai kurį laiką ir toliau bus keturi aspektai:
- Kaip dažnai informuoti darbuotojus
- Kaip tai padaryti
- Kokia informacija dalintis su darbuotojais
- Kokią platformą tam naudoti
Kaip dažnai ir kaip dalintis informacija?
„Dalinimasis kasdieniniais atnaujinimais yra svarbus net ir tada, kai nėra naujos informacijos – tai patvirtina tai, kas jau buvo pranešta, ir rodo, kad įmonės vadovybė nuolat galvoja apie šias problemas“, – sako GuavaHR klientų sėkmės vadybininkė Britt Velling.
Ji empatizuoja idėjai, pasidalintos vebinare, krizių komunikacijos ekspertės Ilona Leib : komunikacijos linija turi būti nuolat atvira. „Svarbiausia krizės metu yra nuolat informuoti savo darbuotojus ir reguliariai keistis informacija. Rekomenduojame tai daryti kasdien“,-priduria Velling ir skatina naudoti 3 žingsnių „Quick Brief“ modelį:
- Ką įmonė jau žino ir gali pasidalinti informacija
- Ko įmonė dar nežino
- Kokias problemas šiuo metu sprendžia įmonė
Kokia informacija dalintis?
Pranešimų apie COVID-19 skaičius smarkiai padidėjo GuavaHR aplinkoje: nuo 59% visų pranešimų prieš dvi savaites iki 70% praėjusią savaitę. Krizės metu neabejotinai geriau dalintis daugiau informacijos, nei laikyti darbuotojus nežinomybėje ir leisti jiems patiems ją užpildyti: vien informacijos kiekis nesukelia panikos, svarbu ir pranešimo turinys. „Manome, kad ši statistika taip pat rodo, kad krizės metu ypač reikalingas veikiančio, greito, išmatuojamo ir įtraukiančio komunikacijos kanalo poreikis“, – priduria Velling.
Velling rekomenduoja įmonių vadovams bet kokia kaina kreiptis į darbuotojus. „GuavaHR aplinkoje, 80% vadovų jau virtualiai kalbėjosi su savo darbuotojais ir dalinosi su krize susijusiomis žinutėmis. Remiantis mūsų statistika, vadovų kreipimaisi darbuotojams yra patys svarbiausi: jie skaitomi daugiausiai, jie yra labiausiai komentuojami, o dauguma darbuotojų yra pasirengę atidaryti telefono programą ar interneto naršyklę, kad juos perskaityti“, – ji patvirtina.
Bet ką daryti su informacija, kuri šiandienos situacijoje nėra skubi, pavyzdžiui, įmonės plėtros planai – ar turėtume ir toliau dalytis įprasta informacija, kuri kai kam gali atrodyti netinkama? „Viską, kas darbuotojams suteikia atskaitos tašką ir kontaktą su normalumu, verta tęsti“, – sako Velling.
Kur dalintis informacija su darbuotojais?
Nors krizės metu teksto pranešimai ir skambučiai neabejotinai vis dar užima savo vietą, socialinės medijos naudojimas verslo komunikacijai kelia didesnę grėsmę. „Čia slypi tokios komunikacijos problemos, kaip šešėlinis ryšys, kitaip tariant, bendravimas, kuris yra paslėptas nuo darbdavio“, – aiškina Velling.
„Jei įmonės vadovybė šiuo metu skatina savo darbuotojus bendrauti socialiniuose tinkluose ir taip pat rodo pavyzdį, pasidalydama informacija ten -Facebook’e, WhatsApp’e – kyla pokalbiai tarp darbuotojų, kurių vadovybė nebekontroliuoja. Tačiau tokie pokalbiai savo ruožtu idealiai tinka dezinformacijai atsirasti: o informaciją, kuri nėra prieinama žmogiškųjų išteklių ar ryšių darbuotojams, yra taip pat labai sunku diskredituoti. Jei įmonė nesuteikia aiškaus vidinės komunikacijos kanalo savo darbuotojams, tokį paslėptą bendravimą lengva plėtoti“, – sako Velling.
Kitas svarbus tinkamos aplinkos pasirinkimo aspektas yra tas, kad pasiekiamos informacijos pasiekiamumas yra išmatuojamas: tai padeda išvengti komunikacijos krizių, kurios vystosi lygiagrečiai su pagrindine krize. „Jei išmatuojama terpė nepasiekia visų darbuotojų, tai bent jau žinote, kas negavo ar neskaitė informacijos, ir jiems galima pranešti atskirai telefonu ar žinute“, – aiškina Velling.
Rekomenduojama pasirinkti mažiausią reikiamą komunikacijos krizių kanalų skaičių ir juos suderinti. „Jei naudojate specialiai įmonėms sukurtą programą, sukurkite atskiras grupes, skirtas ekstremalioms situacijoms, higienos reikalavimams, kolegoms, dirbantiems iš namų, bet ir palaikyti priekinės linijos darbuotojų psichinę sveikatą sunkiu metu“, – pateikia pavyzdžius, kaip jų klientai pastarosiomis savaitėmis naudojo savo vidinės komunikacijos priemonę GuavaHR.
„Leiskite žmonėms pasidalinti, kaip jiems sekasi įvairiuose frontuose – namuose, gamyboje, kelyje. Tai stiprina komandos jausmą, be to, bendruomenė padeda vieni kitiems ir taip savo ruožtu palengvina vadovavimą.“